Fotografė Laima Druknerytė visada pilna įdomiausių idėjų. Šią vasarą ji pasiūlė praleisti visą savaitgalį kartu su mumis ir užfiksuoti pasiruošimo šventei ir pačios šventės akimirkas mūsų akimis. Keista buvo šventės dieną atsirasti objektyvo centre, juk šventės užkulisiai dažniausiai lieka nematomi. Tai daugybė nešimo, lyginimo, gėlių valymo, derybų ir kitų dėmesio ir susikaupimo reikalaujančių darbų. Tarp ruošimosi darbų radome laiko ir pasikalbėti apie tai, kaip Dega rūtos gimė, ką jos mums reiškia ir kaip visos švenčių istorijos nugula mūsų asmeniniuose gyvenimuose.

Julija ir Paulius buvo tikrai išskirtinė pora mūsų istorijoje. Be galo šilti vienas kitam ir kartu visiems aplinkui juos. Nenuostabu, kad tokie žmonės turi didelį būrį nuoširdžių draugų. Juos visus jie ir pakvietė į savo jaukią, tikrą ir jiems pačią mieliasią gyvenimo šventę.

Giedrės ir Dovydo šventės albumas ilgai laukė savo eilės būti publikuotas mūsų tinklaraštyje. Visos mūsų kuriamos šventės atrodo gražesnės viena už kitą, bet kai kurios jų įstringa giliai ir ilgam. Kartais nutinka ir taip, kad, atrodo, net šiek tiek gaila dalintis, gaila kalbėti, nes žodžiai atrodo pernelyg menki prieš tai, ką jautei ir patyrei bendraudamas ir ką atnešė toji diena.

Viena iš gražiausių švenčių praėjusios vasaros bagaže buvo Aušros ir Mindaugo vestuvės. Šventė vyko nuostabiame Babtyno-Žemaitkiemio dvare, kurio aura yra tikrai labai ypatinga. Kiekvieną kartą ten nuvykus apima jaukumo, tikrumo ir ramybės jausmas. Aušros ir Mindaugo diena buvo tikrai elegantiška, bet drauge ore tarsi tvyrojo neišpasakytas lengvumas, visi buvo puikios nuotaikos, atsipalaidavę ir nuoširdžiai besidžiaugiantys nauja šeima. 

Turbūt visą istoriją reikėtų pradėti nuo to, kad ši šventė ir ši pora mums buvo tikras įkvėpimas! Rami, tarpusavyje švelni, harmoninga ir elegantiška pora mus savo pasitikėjimu džiugino viso planavimo proceso metu. Ir tik dėl to galėjome sau leisti išskleisti sparnus plačiau – galvoti ne apie formą, bet turinį – kas būtų tikra ir prasminga.

Praėjusią vasarą, kai mūsų taip nelepino dangus, Agnei ir Juliui jis padovanojo vieną gražiausių ir karščiausių vasaros dienų. Šventė vyko nuostabiame Burbiškio dvare. Įkvėpti dvaro estetikos ir grožio, kūrėme elegantišką, romantišką ir kiek žolišką vestuvių šventę.

Šios istorijos negalime pradėti niekaip kitaip, kaip nuoširdžiai pasakydamos, kad esame labai laimingos, kad likimas atsiunčia mums tokius žmones. Juos norisi tiesiog stipriai apkabinti kiekvieną kartą pamačius, jų entuziazmu ir meile gyvenimui neįmanoma neužsikrėsti, su tokiais žmonėmis norisi tiesiog bendrauti ir mėgautis jų fantastiška energija. O ką ir besakyti, kai turi galimybę kurti jų vieną gražiausių gyvenimo švenčių! Džiaugiamės, kad visos komandos pastangomis šis neeilinis projektas tapo neeiline diena jų nuostabiame gyvenime.

Gilija ir Ainis gyvena saulėtoje Australijoje, bet savo vestuves nusprendė atšvęsti taip išsiilgtame Vilniuje su savo šeima ir bičiuliais. Tai buvo viena karščiausių ir, be abejo, gražiausių vasaros dienų!

Kai pirmą kartą susitikome su Indre ir Fabrice, nujautėme, kad laukia tikrai neeilinis projektas, pareikalausiantis daug bemiegių naktų. Kartu tai žadėjo vieną įspūdingiausių mūsų organizuotų švenčių. 

Esame laimingos, nes pas mus ateina jaunieji, kuriais galime žavėtis kaip asmenybėmis. Ieva ir Daumantas - gražūs, be galo veiklūs ir jau daug pasiekę. Savo šventę jie matė tikrą, nuoširdžią, paprastą, bet labai kokybišką ir apgalvotą. Ją planavome gražiausiame užmiesčio resorte – IDW Esperanza.

Tokios poros kaip Agnės ir Tomo, įkvepia mus dar labiau mylėti savo darbą. Nors jų šventė buvo beveik prieš porą metų, negalime nepasidalinti jų šventės istorija. Jie abu tiksliai žinojo, kokios šventės nori, lengvai ir sklandžiai priėmė visus sprendimus, buvo konkretūs ir su polėkiu. Kas gali būti geriau?! Bet apie viską nuo pradžių.

Vidmantė ir Paulius - liepsnojanti pora. Be galo energingi, pozityvūs, charizmatiški ir traukiantys bendrauti. Tad ir jų šventė negalėjo būti kitokia!

Tai buvo vestuvės, kurios palieka neišdildomą įspūdį ir mintys apie jas nepaleidžia dar ilgai.

Agneta – lietuvaitė, apkeliavusi turbūt visą pasaulį, išsilavinusi, be galo komunikabili, šilta, paprasta, surado savo meilę Meshari Prahoje. 

Agneta: „Kai pradėjome planuoti vestuves, žinojome vieną – tai turėtų vykti įspūdingoje klasikinio stiliaus vietoje, kuri turėtų savo istoriją, nustebintų mūsų šventės svečius ir kurią vieną dieną mielai lankytų mūsų anūkai.

Neprisimenu, kaip atradome Rundalės rūmus, bet puikiai pamenu rūmų darbuotojų išplėstas akis, kai mes papasakojome savo šventės vizijas. O tada su įspūdinga vieta atėjo ir įspūdingi apribojimai – kaip suplanuoti šventę, kurioje negalima nešti vandens gėlėms, negalima trypti, negalima degti žvakių, garsiai groti muzikos, vaikščioti su gėrimo taure, o pasiruošimas turi įvykti vos per valandą? Kaip įmanomos vestuvės be šių elementarių dalykų?! Bet mes nepasidavėme ir kiekvienai situacijai radome išeitį. Tiek „Dega rūtos“ merginų, tiek vedėjo darbas čia buvo neapsakomas.“

Planavimo darbų buvo išties daug. Suvaldyti tiek smulkmenų ir išlaviruoti tarp galybės „negalima“ buvo tikras iššūkis. Prireikė ne tik daug užsispyrimo, bet ir diplomatijos. Norėjosi, kad šventė turėtų visas reikalingas dalis – puošnią ceremoniją, valandėlę fotosesijai, vakarienę, svečių kalbas, linksmus šokius su gyva muzika, galiausiai finalinę dalį. Viską dėliojome minučių tikslumu, nes visai šventei turėjome vos septynias valandas!

Bet apie viską nuo pradžių tegul pasakoja nuostabios Jūras Duo Photography nuotraukos.

Šių nuostabių kvietimų idėją padėjo įgyvendinti Vaida Guobytė, ačiū!

Mūsų komanda tuose didžiuliuose rūmuose tądien turbūt nubėgo ne vieną kilometrą, kad jaunieji galėtų atsipalaiduoti ir džiaugtis. Šventės pradžioje į rūmus atvykusius svečius pasitiko styginių kvartetas bei Viktorijos laikų kostiumais pasipuošusios damos. Pasivaišinus, svečiams buvo suorganizuotas teatrališkas turas po Rundalės rūmus, kur jie buvo supažindinti su rūmų istorija bei interjeru. Toliau sekė ceremonija Auksinėje menėje, kurią vainikavo rūmų damų šokamas menuetas.

Agneta: „Tą dieną prisimenu labai gerai... Esu detali, tad iki ceremonijos mano mintyse vis dar sukosi dienos planai, žinojau, kas kokią minutę turi vykti... O tada atvykusi į rūmus išgirdau dainą, su kuria turėjau žengti į ceremonijos salę. Tą akimirką visi planai išgaravo iš galvos, nors žinojau, kaip įeisiu, į ką pasižiūrėsiu, kam nusišypsosiu. Žengiau žingsnį ir viskas dingo – nieko nebemačiau ir nebegirdėjau. Prieš akis buvo tik mano būsimasis vyras. Taip jaudinausi, mačiau, kad jaudinasi ir jis. Norėjau kuo greičiau šalia jo atsidurti. 

Po ceremonijos jaudulys dingo, atsipalaidavome ir atsidavėme į organizatorių rankas. Kiekvieną sekundę vis kažkas vyko, tad vos spėjome sugerti viską, ką buvome suplanavę.“

Pobūvis vyko rūmų Baltojoje menėje. Nuotaka norėjo atspindėti Viktorijos laikų stilių bei pasirinktą aukso ir pelenų rožinės koloritą.

Naudojome auksines polėkštes, nėriniuotas servetėles, gėles merkėme į krištolo vazas, o auksines žvakes degėme kristalų žvakidėse. Padavėjų apranga buvo taip pat priderinta prie šventės stiliaus. 

Puošnus vakaras buvo pilnas siurprizų. Po vakarienės jaunųjų laukė staigmena – vienas svečių Agnetai ir Meshari padovanojo Kastyčio Kerbedžio koncertą, kuris pakėlė visus svečius ant kojų. 

Dvidešimt ketvirtą valandą pasitikome su didžiuliu tortu. 

Agneta: „Piešėme jį ant popieriaus, dėliojome, planavome, ragavome, bet kai jį išnešė – netekau amo. Jis buvo milžiniškas! Jo viršutinė dalis dar dabar saugoma močiutės šaldiklyje. Planuojame per vestuvių metines visi susirinkti ir prisiminti mūsų dieną.“

Galiausiai šventę pabaigė įspūdingi fejerverkai su muzika, apšvietę naktyje nuostabius Rundalės parko sodus.

Mielieji, ta diena ir visas laikas bendraujant su jumis, mums buvo labai malonus ir įsimintinas. Be galo džiaugiamės pasaka, kurią pavyko mums visiems drauge sukurti.

Šios vestuvės buvo publikuotos žurnale Vestuvės.lt, 2014m. žiemos numeryje.