Navigation Menu

Agneta ♥ Meshari


Tai buvo vestuvės, kurios palieka neišdildomą įspūdį ir mintys apie jas nepaleidžia dar ilgai.

Agneta – lietuvaitė, apkeliavusi turbūt visą pasaulį, išsilavinusi, be galo komunikabili, šilta, paprasta, surado savo meilę Meshari Prahoje. 

Agneta: „Kai pradėjome planuoti vestuves, žinojome vieną – tai turėtų vykti įspūdingoje klasikinio stiliaus vietoje, kuri turėtų savo istoriją, nustebintų mūsų šventės svečius ir kurią vieną dieną mielai lankytų mūsų anūkai.


Neprisimenu, kaip atradome Rundalės rūmus, bet puikiai pamenu rūmų darbuotojų išplėstas akis, kai mes papasakojome savo šventės vizijas. O tada su įspūdinga vieta atėjo ir įspūdingi apribojimai – kaip suplanuoti šventę, kurioje negalima nešti vandens gėlėms, negalima trypti, negalima degti žvakių, garsiai groti muzikos, vaikščioti su gėrimo taure, o pasiruošimas turi įvykti vos per valandą? Kaip įmanomos vestuvės be šių elementarių dalykų?! Bet mes nepasidavėme ir kiekvienai situacijai radome išeitį. Tiek „Dega rūtos“ merginų, tiek vedėjo darbas čia buvo neapsakomas.“

Planavimo darbų buvo išties daug. Suvaldyti tiek smulkmenų ir išlaviruoti tarp galybės „negalima“ buvo tikras iššūkis. Prireikė ne tik daug užsispyrimo, bet ir diplomatijos. Norėjosi, kad šventė turėtų visas reikalingas dalis – puošnią ceremoniją, valandėlę fotosesijai, vakarienę, svečių kalbas, linksmus šokius su gyva muzika, galiausiai finalinę dalį. Viską dėliojome minučių tikslumu, nes visai šventei turėjome vos septynias valandas!

Bet apie viską nuo pradžių tegul pasakoja nuostabios Jūras Duo Photography nuotraukos.


Šių nuostabių kvietimų idėją padėjo įgyvendinti Vaida Guobytė, ačiū!





Mūsų komanda tuose didžiuliuose rūmuose tądien turbūt nubėgo ne vieną kilometrą, kad jaunieji galėtų atsipalaiduoti ir džiaugtis. Šventės pradžioje į rūmus atvykusius svečius pasitiko styginių kvartetas bei Viktorijos laikų kostiumais pasipuošusios damos. Pasivaišinus, svečiams buvo suorganizuotas teatrališkas turas po Rundalės rūmus, kur jie buvo supažindinti su rūmų istorija bei interjeru. Toliau sekė ceremonija Auksinėje menėje, kurią vainikavo rūmų damų šokamas menuetas.





Agneta: „Tą dieną prisimenu labai gerai... Esu detali, tad iki ceremonijos mano mintyse vis dar sukosi dienos planai, žinojau, kas kokią minutę turi vykti... O tada atvykusi į rūmus išgirdau dainą, su kuria turėjau žengti į ceremonijos salę. Tą akimirką visi planai išgaravo iš galvos, nors žinojau, kaip įeisiu, į ką pasižiūrėsiu, kam nusišypsosiu. Žengiau žingsnį ir viskas dingo – nieko nebemačiau ir nebegirdėjau. Prieš akis buvo tik mano būsimasis vyras. Taip jaudinausi, mačiau, kad jaudinasi ir jis. Norėjau kuo greičiau šalia jo atsidurti. 

Po ceremonijos jaudulys dingo, atsipalaidavome ir atsidavėme į organizatorių rankas. Kiekvieną sekundę vis kažkas vyko, tad vos spėjome sugerti viską, ką buvome suplanavę.“










Pobūvis vyko rūmų Baltojoje menėje. Nuotaka norėjo atspindėti Viktorijos laikų stilių bei pasirinktą aukso ir pelenų rožinės koloritą.


Naudojome auksines polėkštes, nėriniuotas servetėles, gėles merkėme į krištolo vazas, o auksines žvakes degėme kristalų žvakidėse. Padavėjų apranga buvo taip pat priderinta prie šventės stiliaus. 






Puošnus vakaras buvo pilnas siurprizų. Po vakarienės jaunųjų laukė staigmena – vienas svečių Agnetai ir Meshari padovanojo Kastyčio Kerbedžio koncertą, kuris pakėlė visus svečius ant kojų. 








Dvidešimt ketvirtą valandą pasitikome su didžiuliu tortu. 

Agneta: „Piešėme jį ant popieriaus, dėliojome, planavome, ragavome, bet kai jį išnešė – netekau amo. Jis buvo milžiniškas! Jo viršutinė dalis dar dabar saugoma močiutės šaldiklyje. Planuojame per vestuvių metines visi susirinkti ir prisiminti mūsų dieną.“



Galiausiai šventę pabaigė įspūdingi fejerverkai su muzika, apšvietę naktyje nuostabius Rundalės parko sodus.




Mielieji, ta diena ir visas laikas bendraujant su jumis, mums buvo labai malonus ir įsimintinas. Be galo džiaugiamės pasaka, kurią pavyko mums visiems drauge sukurti.


Šios vestuvės buvo publikuotos žurnale Vestuvės.lt, 2014m. žiemos numeryje.