Nuotakos puokštė: retrospektyva

Neribota profesionalių floristų fantazija ir kūrybiškumas bei platus gėlių pasirinkimas šiandien leidžia nuotakoms savo didžiajai dienai rinktis įvairiausių tipų ir stilių puokštes. Lieka tik apsispręsti, ko norite jūs. 

Istorija galėtų taip ir pasibaigti, bet, deja, čia viskas tik prasideda... 

Daugelį dešimtmečių nuotakos žengdamos prie altoriaus rankose laikė margaspalves puokštes ir rūpinosi tik tuo, kad pasirinkta gėlių kompozicija derėtų prie šukuosenos ir suknelės. Nupūskime dulkes nuo pageltusių istorinių šaltinių puslapių ir paieškokime atsakymo į klausimus, ar ir kodėl nuotakai vestuvių dieną reikalinga puokštė. 

Pasirodo, nuotaka  savo rankose puokštę laikė jau nuo senovės laikų. Tik anuomet tai anaiptol nebuvo saldžiai kvepiantys gėlių žiedai! Prie altoriaus jos žengdavo nešinos česnaku bei prieskoninėmis žolelėmis, kurios turėjo apsaugoti nuo piktųjų jėgų. Pagal keltų tradicijas, abu jaunieji per ceremoniją dėvėjo kaklą juosiančias gebenių, dagių, viržių bei stiprių aromatinių prieskonių girliandas, kurios ne tik saugojo, bet ir simbolizavo naujo gyvenimo pradžią bei vaisingumą. 

(foto iš čia, čia, čia, čia, čia ir čia) 

Vėliau česnaką ir aitraus kvapo prieskonines žoleles pakeitė valgomos gėlės - medetkos ir krapai. Pastarieji buvo laikomi  gausios šeimos simboliu. Pasibaigus tuoktuvių ceremonijai jaunieji nuotakos puokštę pasidalindavo su savo svečiais ir ją laimės vardan suvalgydavo.

Bėgant laikui, puokštė nuotaką ėmė saugoti jau ne tik nuo pikto, bet ir nuo pačių šventės svečių. Tikėta, kad nuotakos suknios skiautelė ar gėlės žiedas iš puokštės - bene tiesiausias kelias susilaukti didžiulės sėkmės. Galima spėti, kad iš čia ir atsirado tradicija mesti nuotakos puokštę netekėjusioms šventės dalyvėms. 

Tik anuomet taip buvo siekiama ne išsiaiškinti, kam likimas lems ištekėti kitais metais, o būdas jauniesiems nukreipti dėmesį ir pasprukti nuo besikėsinančių šventės svečių.

XVII amžiuje iš Turkijos atkeliavo tradicija pasitelkus  tam tikras gėlių rūšis ir jų atspalvius pasiųsti žinutę mylimajam. Viešas emocijų demonstravimas buvo netoleruojamas, tad nuotakos ėmėsi gudrybių gėlių kalba atskleisti savo romantiškus jausmus. Pavyzdžiui, ramunės buvo ištikimybės, bijūnai - laimingos meilės, orchidėjos - vaisingumo simboliai.

Be abejo, mes primygtinai nesiūlome XXI amžiaus nuotakai prie altoriaus žengti su česnako karoliais ar vestuvių patiekalus gausiai nubarstyti krapais (kas, deja, kartais nutinka). Istorija - tai būdas paieškoti tikrųjų reikšmių ir pasisemti originalių idėjų. Mes kvestionuojame jos didenybės rožės diktatūrą ir raginame nebijoti atsikratyti stereotipų. Eksperimentuokite!